Atspausdinta iš: http://www.litua.com/lt.php

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) ● Lithuanian World Community

●    Struktūra
●    Žurnalas "Pasaulio lietuvis"
●    Charakteristika
●    Istorija
●    Valdybos
 

www.plbe.org
www.lrs.lt/plb

PLB Valdybos centrinės būstinės ir atstovybės Lietuvoje adresas:
Gedimino pr. 53, LR Seimo III rūmai, 215 k., VILNIUS 2002, LIETUVA /LITHUANIA

Tel.: (370) 5-2396.156, (370) 5-2396.264, plbav@lrs.lt
PLB atstovybės administratorė - Virginija Grybaitė, vigryb@lrs.lt

2006 m. rugpjūčio 7–9 dienomis Vilniuje vyko Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XII Seimas. Jame dalyvavo 144 atstovai iš 32 pasaulio kraštų: Kraštų Lietuvių Bendruomenių pirmininkai bei rinkti atstovai, PLB valdyba, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybos atstovai, PLB Garbės Teismo ir Kontrolės komisijos nariai.

Per tris Seimo darbo dienas delegatams buvo pateiktos PLB valdybos, Kontrolės komisijos ataskaitos, diskutuojamas PLB Vizijos ir misijos projektas, svarstomi lituanistinių mokyklų užsienyje steigimo ir kiti klausimai. PLB Seimas išrinko naują valdybą (balsavo 137 iš 144 delegatų) ir priėmė 21 rezoliuciją.

2006-2009 m. laikotarpiui buvo išrinkta PLB Valdyba:

PLB valdybos pirmininkė - Regina Narušienė, Rbnarusis@aol.com
Ji be to vadovauja ir Visuomeninių reikalų komisijai

Vicepirmininkai:
Stasys Kuliavas – PLJS pirmininkas, PLB Sporto reikalų ir Jaunimo reikalų komisijų pirmininkas, Stasys.Kuliavas@gmail.com
Petras Maksimavičius – PLB valdybos pirmininkės pavaduotojas, Spaudos ir informacijos komisijos pirmininkas, seina@post.pl
Inga Januitytė-Lanchas – Kultūros reikalų komisijos pirmininkė, inga.lanchas@wanadoo.fr
Loreta Paulauskaitė – Švietimo reikalų komisijos pirmininkė, LP320FLF@yahoo.es
Arūnas Teišerskis – Finansų reikalų komisijos pirmininkas, aruno@centras.lt
Prel. Edmundas J. Putrimas – Sielovados reikalų ir Pietų Amerikos reikalų komisijų pirmininkas, putrimas@uzsielovadas.org
Dalia Giedrimienė – Socialinių reikalų komisijos pirmininkė, dgiedrim@sjc.edu
Jurga Vidugirienė – Naujos emigracijos reikalų komisijos pirmininkė, jurgavidugiriene@gmail.com
Dalia Henke – Europos kraštų reikalų komisijos pirmininkė, daliahenke@yahoo.de
Birutė Nenartavičiūtė – Rytų kraštų reikalų komisijos pirmininkė, litinfo@sovintel.ru
Angelė Vaičiūnienė – Kanados, Australijos, Japonijos, Naujos Zelandijos reikalų komisijos pirmininkė, angela.v@sympatico.ca

PLB atstovu Lietuvoje paskirtas Gabrielius Žemkalnis

<> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <>

●    Žurnalas "Pasaulio lietuvis"

Magazine "The World Lithuanian"
Leidžiamas nuo /Published from - 1963 m. lapkričio mėn.

www.plbe.org/plietuvis

Redakcija:
PLB atsovybė
LR Seimo III rūmai, 215 k.
53 Gedimino, 01109 Vilnius-2

Išleidžiamas - 10 kartų per metus
Leidėjas - Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba
Published monthly by the Lithuanian World Community, Inc.
Spausdina "Aušros" leidykla Punske, Lenkija

Redaktorė – Audronė Viktorija Škiudaitė
(370) 685-71957, pasauliolietuvis@freemail.lt
Sekretorė - Aldutė Janušonytė, Punskas, (48) 875-161-416, plietuvis@wp.pl
Iždininkė - Elena Skalisius
119 Sheridan Court East
Waukegan, IL 60085

<> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <>

●    PLB charakteristika

Esmė ir prigimtis
Pagal 1949 m. birželio 14 Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK) paskelbtą "Lietuvių Chartą" Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) jungia visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir siekia išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remia Nepriklausomos Lietuvos valstybę.

Santvarka
Pasaulio Lietuvių Bendruomenę sudaro atskirų kraštų bei valstybių Bendruomenės. Vyriausioji jos vadovybė yra kas treji metai šaukiamas PLB seimas, renkantis Bendruomenės uždavinių vykdytojus: PLB valdybą, Garbės teismą, Kontrolės komisiją. PLB seimo narių skaičių nustato PLB valdyba. Juos renka atskirų kraštų Bendruomenės savo įstatais bei nustatyta tvarka, prisilaikydamos PLB Konstitucijos.

Uždaviniai
Pagal "Lietuvių Chartoje" ir "PLB konstitucijoje" nurodytus veiklos tikslus bei principus ir PLB seimų nutarimus Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra įpareigota dirbti lietuviško švietimo, tautinės kultūros, socialinės, šalpos, ekonominės, jaunimo, visuomeninės veiklos bei įvairios pagalbos Lietuvai srityse. Iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, PLB dirbo ir jai steigėjų numatytą. Lietuvos laisvinimo darbą.

<> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <>

●    PLB istorija

 1932 m. vasario 7 d. Kaune buvo įsteigta Draugija Užsienio Lietuviams remti.
1935 m. rugpiūčio 11-17 d. Kaune įvyko 1-sis Pasaulio Lietuvių Kongresas.

1943 m. lapkričio 25 d. Lietuvoje 7 politinės partijos (1926 m. Seime turėjusios atstovus) ir 4 okupacijos metais susikūrę Sąjūdžiai sudarė vieningą vyriausiąjį rezistencijos centrą, kurį pavadino Vyriausiuoju Lietuvos Išlaisvinimo Komitetu (VLIKu). Jis 1944 m. vasario 16 d. Vilniuje paskelbė deklaraciją "Į Lietuvių Tautą", kur išdėstė savo veiklos principus.

1944.V.25 VLIKas, numatydamas naują okupaciiją paskyrė savo delegatūrą Vokietijoje, kuri 1944.X.3 ten pradėjo darbą.
1945.VI.15 VLIKui vadovauti išrenkamas prel. Mykolas Krupavičius (šiose pareigose išbuvęs iki 1955.XI.27). VLIKas, koks jis veike 1945 - 1955 m. dėl išskirtinės vadovo asmenybės buvo Krupavičiaus VLIK. 1963.XI.23 VLIKas minėdamas savo 20-metį, pagerbiant prel. M.Krupavičaus nuopelnus išrinko jį savo Garbės pirmininku.

1945.VII.3 VLIKas priėmė Wuerzburgo protokolą, kur pabrėžė, jog iš okupacijos išlaisvinta Lietuva bus demokratinė valstybė. 1945.VII.10 (prieš prasidedant Potsdamo konferencijai) VLIKas pasiuntė memorandumą JAV prezidentui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Lietuvos reikalu . Juo VLIKas prisistatė kaip politinė Lietuvos atstovybė laisvajame pasaulyje. VLIK tapo bendru lietuvių tautos pasipriešinimo organu ir kalbėjo bei veikė lietuviu tautos vardu. VLIKas įsijungė į seimo ir vyriausybės prerogatyvas. VLIKas nebuvo tremtinių, o Lietuvos organizacija, sukurta Lietuvoje, tik sąlygų išstumta už tada jau okupuotos Lietuvos sienų ir veikianti Lietuvos vardu.

Pokarinėje Vakarų Vokietijoje apsistojo ~ 70 000 lietuvių tremtinių-pabėgelių. Ilgesnį laiką jiems teko pagyventi kompaktinėse stovyklose ir natūraliai iškilo tautos saugojimo už Tevynės ribų idėja. Todėl imtasi kurti tai idėjai atitinkamą sąrangą.

1946.III.3-4 d. Hanau (Vokietija) VLIKo pirmininkas prel. Mykolas Krupavičius suorganizuoja lietuvių suvažiavimą ir čia įsteigiama Lietuvių Tremtinių Bendruomenė (LTB), kurios tikslas - rūpintis Vokietijoje gyvenančių lietuvių kultūriniu, socialiniu ir visuomeniniu gyvenimu. Ten priimama Lietuvių bendruomenės konstitucija ir statutas.

Juose buvo nustatyti lietuvių bendruomenes uždaviniai: - išlaikyti sveiką ir pajegią tremtyje esančia lietuvių tautos dalį; - saugoti gerą lietuvių vardą; - rūpintis jų švietimu, kultūra ir socialiniais reikalais; - padėti pasiruošti kitoms profesijoms; - ugdyti tautinį lietuvių solidarumą ir demokratinę sąmonę. LTB veikė trejus metus - tol, kol lietuviai tremtiniai pradėjo skirstytis į ivairius pasaulio kraštus. Vyraujant tendencjai emigruoti kur tik yra galima, lietuviams grėsė išsibarstymas ir nutautėjimas.

VLIK'o pirmininkas prel. Mykolas Krupavičius, įvertindamas lietuvybės išlaikymo užsienyje ir tautinės vienybės svarbą iškėlė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) idėją ir vėliau atliko pagrindinius jai organizuoti darbus. Jis ėmesi iniciatyvos bendruomenės idėja išplėsti po visą pasaulį ir išsiusti ją kartu su iškeliaujanciais tautiečiais.

1949.VI.14 VLIKas paskelbė "Lietuvių Chartą" ir ėmėsi organizuoti PLB, priimdamas laikinuosius Lietuvių bendruomenės santvarkos nuostatus.

Lietuvių Chartoje rašoma:

... tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė;
... žmogus turi prigimtimtąją teisė laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę;
... lietuvis lieka lietuviu visur ir visada;
... savo tėvų išlaikytą Lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume;
... kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys;
... lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė;
... tautinis solidarumas yra aukščiausioji tautinė dorybė.

Čia buvo nustatytos pagrindines direktyvos lietuvybei išlaikyti ir lietuviai įpareigoti jų laikytis. M.Krupavičius Chartos principus prilygino cementui, kuris turi sujungti pasaulyje pasklidusius lietuvius, tarsi atskiras plytas į vieną patvarų pastatą-lietuvybės tvirtovę
Lietuvių Chartą jis vadino įsipareigojimu kiekvieno lietuvio sąžinei. Tai "lyg kelio rodyklė plačiuos pasaulio keliuos išblaškytiems broliams, rodanti vieninteliai teisingą kryptį į savo senuolių, į savo tėvų ir į savo pačių tautinį židinį".

1949.VII.9 buvo pertvarkytos VLIKo ir Vykdomosios tarybos institucijos ir M.Krupavičius tapo jų abiejų vadovu, prie to perimdamas ir lietuvybės išlaikymo tarnybą. Jam teko atsakomybė ne tik už VLIKo pirmininkavimą, bet ir už PLB suorganizavimą
Pradejus praktiškai organizuoti PLB, įgyvendinant VLIKo priimtus nuostatus atsirado neaiškumų, kuriuos aiškinant M.Krupavičius išleido knygelę "Pasaulio lietuvių bendruomenės keliu", kurioje buvo "Lietuvių Charta", Lietuvių bendruomenės statuto pavyzdys, straipsniai apie Bendruomenę, jos pobūdi , organizavimą ir apie tai, kas darytina lietuvybei išlaikyti. Tie paaiskinimai, pasidarė PLB normomis. Tais aiškinimais, kurie apėmė pagrindinius PLB esmės, susiorganizavimo ir veikimo klausimus, M.Krupavičius pasireiškė ne tik kaip PLB kūrimo vykdytojas, bet ir jos kūrėjas.

"PLB nėra draugija, į kurią nariu rašosi kas nori, o yra tautinė bendruomenė,kuriai priklauso kiekvienas lietuvis, nepaisant, kur jis gime ir kada jis gimė, nori būti bendruomenės nariu ar nenori, kalba lietuviškai ar nekalba, naudingas bendruomenei ar žalingas, bendruomenės garbė ar gėda, tik ši pasaulį išvydes ar jau lipa į karstą". "Pasaulio lietuvių bendruomenė yra šventykla, į kurią uždrausta įeiti su partinėmis maldaknygėmis, nes šioje šventykloje tėra tik viena malda: lietuvybė"

VLIKo priimta statutą M.Krupavičius pavertė gyvybe, ne tik jį komentuodamas bei praplėsdamas jame buvusius trumpai surašytus paragrafus, bet ir įstatydamas jį įpraktinę veiklę bei gyvenimę, praktiškai jį įgyvendindamas lietuvių išeivijos gyvenime. Organizuojant PLB reikejo surasti šiam darbui entuziastų. Pradžioje šiai idėjai užsidegelių be M.Krupavičiaus nebuvo. Tačiau jis nenurimo, buvo parašyta daugybė laiškų, apvažinėta daug vietovių, sakyta daug kalbų, asmeniškai įtikinėta. M.Krupavičius brangino kiekvieną lietuvį ir stengėsi jį įjungti į lietuvių bendruomenę, nežiūrint kur jis begyventų.

Kiekvienas lietuvis, kur jis bebūtų, savo kraujuje ir sąmonėje nešiojasi lietuvybės židinį. Kad tas židinys neužgestų jis turi būti nuolat kurstomas šeimoje, mokykloje, bažnyčioje, ir plačiu mastu lietuviškoje bendruomenėje. To kurstymo organizatorius turi būti lietuvių bendruomenė. O kuras yra tautinės ir kultūrines vertybės.

Bendruomenė buvo sukurta lietuvybei išlaikyti. Ji turi apimti apimti visus lietuvius, apsaugoti juos nuo nutautinančiu įtakų, stiprinti jų tautinį atsparumą bei sąmoningumą. Pirmu ir pagrindiniu lietuvių bendruomenės tikslu yra lietuvių kalbos išsaugojimas. Lietuvybei išlaikyti jokia auka nėra per didelė.

Kiekvienas žmogus turi teise į Tevynę. Niekas negali jam tos teisės atimti, nežiūrint, kur jis begyventų. Niekas negali pats tos teisės išsižadeti, nepažeidęs savo garbės ir moralės. Tėvynė tai ne tik tautos gyvenamas plotas (ketvirtainių kilometrų suma) - bet ir jos istorija, nuo kurios negalima atsiplešti ir pradeti gyvenimą iš naujo.

 Preitis gyvena ne tik knygose, bet ir realiai žmoguje. Bandydamas ja nusikratyti, žmogus gali ją tik suklastoti... Klastodami praeitį, klastojame ir dabartį, apsunkindami teisingą ir taisyklingą dabarties veiklą. Savo praeities negalime pamiršti, ją panaikinti ar išbraukti iš savo gyvenimo, nes ji tą gyvenimą formavo. Ji formavo mus pačius ir mūsų tautą. Praeitis gyvena mumyse. Ji praėjusi, tačiau ji yra. Praeitis sukūre mūsų tautos charakterį, papročius, bendrus idealus, gyvenimo stilių ir visą dvasinę ir medžiaginę mūsų gyvenimo formą. Todėl žmogus negali jos atmesti ar ja nusikratyti. jis negali gyventi už istorijos ribų ir negali būti laiko nesaistomas...

1958.VIII.28-31 d. New York (USA) susirinko 1-sis PLB Seimas, kuris priėmė PLB Konstituciją ir išrinko 1-ją PLB Valdybą. Pirmuoju Valdybos pirmininku buvo išrinktas Jonas Matulionis.

<> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <>

●    PLB valdybos

1958.VIII.28-31 New York (USA) 1-sis PLB Seimas, 1-ji PLB Valdyba. Jos pirmininkas Jonas Matulionis (1958 ÷  61m.) ir Dr. Juozas Sungaila (1961 ÷ 63 m.)

2-sis PLB Seimas įvyko 1963.VIII.30-IX.1 Toront (Canada), Valdybos pirmininkas Juozas J. Bachunas-Bačiūnas (1963 ÷ 68 m.)

3-sis PLB Seimas įvyko 1968.VIII.29-IX.2 New York (USA). Pirmininkas - Juozas J. Bachunas-Bačiūnas (1968 ÷ 69 m.). Jam mirus - Stasys Barzdukas (1969 ÷ 73 m.)

4-sis PLB Seimas įvyko 1973.VIII.30-IX.2 Washington (USA), pirmininkas Bronius Nainys (1973 ÷ 78 m.), o Stasys Barzdukas išrinktas PLB Garbės pirmininku

5-sis PLB Seimas įvyko 1978.VI.30-VII.4 Toront (Canada), pirmininkas Vytautas Kamantas (1978 ÷ 83 m.)

6-sis PLB Seimas įvyko 1983.VI.26-VI.30 Chicago (USA), pirmininkas Vytautas Kamantas (1983 ÷ 88 m.)

7-sis PLB Seimas ivyko 1988.VI.28-30 Toront (Canada), pirmininkas Dr. Vytautas Bieliauskas (1988 ÷ 92 m.)

8-sis PLB Seimas įvyko 1992.VII.1-4 Lemonte (USA), pirmininkas Bronius Nainys (1992 ÷ 97 m.)

9-sis PLB Seimas įvyko 1997.VII.1 - 5 Vilniuje, pirmininkas Vytautas Kamantas (2000 ÷ 03 m.)

10-sis PLB Seimas įvyko 2000.VIII.15-20 Vilniuje, pirmininkas Vytautas Kamantas (2000 ÷ 03 m.)

11-sis PLB Seimas įvyko 2003.VII.7-11 Vilniuje, pirmininkas Gabrielius Žemkalnis (2003 ÷ 06 m.)

 12-sis PLB Seimas įvyko 2006.VIII.7-9 Vilniuje, pirmininkas Regina Narušienė (2006 ÷ 09 m.)

Šaltiniai: 1) Lietuvių Enciklopedija, 1-35 tomai, išleista Boston 1953-1966 m.; 2) Žurnalas "Pasaulio lietuvis" - 8/370 (2000 m.), - 11/385 (2001 m.); 3) Petro Maldeikio momografija: Mykolas Krupavičius, 1975, 493 p.

<> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <> ~ <>

Reklama

Ultricies enim volutpat. Pharetra hac nostra leo feugiat nunc natoque. Euismod ad malesuada. Sapien eget turpis. Aliquet dolor potenti.

Renginiai

Visuotiniai

(iki Lapkričio 20 d.)
Iš kartos į kartą: Lietuva, aš turiu tave
Lithuanian Foundation, Inc., 14911 127th Street, Lemont, IL 60439

Northeastern States

MA - Kristoforas Staknys/Christopher Staknys (piano) koncertuos trijuose renginiuose (Gegužės/May 30; Birželio/June 6, 7 )

The New England Conservatory, 290 Huntington Avenue, Boston, MA 02115

PA - Kviečiame dalyvauti- RUDENĮ bus organizuojama antroji Filadelfijos Lietuvių Bendruomenės FOTOGRAFIJOS PARODA

Šv. Andriejaus parapijos salėje, 19th and Wallace Streets, Philadelphia, PA 19130

PA - Kviečiame registruoti savo vaikus sekantiems mokslo metams į FILADELFIJOS LIETUVIŠKĄ MOKYKLĖLĘ

Philadelphia

VT - NERINGA- Šeimų stovyklos; Vaikų stovyklos; Registracija

Neringos stovykla

VT - Neringa ir Putnamo vienuolynas FOTO ALBUME

VT - GILIJA AUKŠTIKALNIS operoje "Sevilijos kirpėjas"/GILIANA AUSTIN in opera "The Barber of Seville" (Birželio/June 5, 7, 9, 11)

Town Hall Theater, Middlebury, Vermont

Southern States

Renginių nėra

Midwest States

Renginių nėra

Western States

Renginių nėra

Pranešimai

Rašykite bet kokiu klausimu.

Visada bus atsakyta

Lietuvybė JAV

Massachusetts State
District of Columbia
Pennsylvania State
New Jersey State
Connecticut Sate
New York State
California State

Michigan Sate
Florida State
Illinois State
Ohio State
Kitos valstijos

Mes JAV

Lietuviška spauda
Radio ir TV laidos
Sporto klubai
Bažnyčios
Stovyklos
Mokyklos
Skautai
Bankai
Vyčiai

Mūsų centrai

Pasaulio lietuvių centras
Lietuviškas maistas
Lietuvių fondas
Tautos fondas
ALKA
LTSC

Mūsų specialistai

Advokatai
Gydytojai

Reklama

European
Caregivers & Companions

European Caregivers & Companions

We can help you anywhere in        N e w   E n g l a n d

Nuorodos

Geros avia bilietų kainos
       Doleris
       Vytis Tours


Mūsų kultūra

Muzikos atlikėjai
Dainos grupės
Dainininkai
Dailininkai
Šokėjai

Verta aplankyti