Atspausdinta iš: http://www.litua.com/lt.php/zinios/&scaronvietimo_istorija_lietuvoje_ir_iseivijoje
Švietimo istorija Lietuvoje ir išeivijoje
Kauno apskrities pedagoginiame muziejuje veikia viena iš moderniausių Lietuvoje ekspozicijų ,,Iš amžių glūdumos į mus". Ekspozicija apdovanota už geriausią grafinį dizainą konkurse “Metų Interjeras’2006”. Ji nestokoja lankytojų ir supažindina visuomenę su švietimo raida Lietuvoje nuo valstybės kūrimosi pradžios XIII a. iki 1990 m.
Trijose ekspozicijos salėse rodoma virš 7 šimtų autentiškų eksponatų, dar apie 2 tūkstančiai ir papildoma informacija pateikiama panaudojant netradicines eksponavimo formas ir šiuolaikines technologijas. Seniausio laikotarpio salėje (XIII - XIXa.) atkuriamas krikščioniškos Europos švietimo patirties paplitimo Lietuvoje kelias, kartu pabrėžiant jėzuitų ordino, reformos sąjūdžio , Vilniaus universiteto įtaką Lietuvos švietimo sistemos formavimuisi.
Rodoma, kaip XIX a. carinė Rusija siekė paversti mokyklą lietuvių rusifikacijos įrankiu ir lietuvių nacionalinės mokyklos pirmųjų puoselėtojų S.Daukanto ir M.Valančiaus veikla. Ypatingas dėmesys skiriamas jau minėtai slaptajai mokyklai kaip tautinio atgimimo apraiškai. Čia pateikiam per 60 autentiškų eksponatų: XVIII - XIX a. lituanistinė literatūra, vadovėliai, mokinių sąsiuviniai, mokyklinis varpelis, rašalinės ir kiti mokykliniai daiktai, demonstruojamas daraktorinės mokyklos maketas.
Salėje ,,Švietimas Lietuvoje 1904 - 1940 m." eksponuojami XX a. pradžios nacionalinės mokyklos kūrimosi laikotarpį iliustruojantys dokumentai, fotonuotraukos, pirmųjų švietimo draugijų veiklos nuostatai ir reti vadovėliai.
1918 - 1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje buvo sukurta ir veikė demokratiniais pamatais grįsta švietimo sistema. Kiekvieną iš jos grandžių - ikimokyklinį ugdymą, pradinį, vidurinį, aukštąjį mokslą - pristato atskiri ekspozicijos stendai. Lankytojus sudomins turtinga ir gausi to meto mokymo priemonių kolekcija. Įdomus ekspozicijos akcentas - pradinės mokyklos iliustracija - maketas. Iš viso salėje demonstruojama per 300 autentiškų eksponatų.
Trečiojoje salėje, skirtoje Lietuvos ir išeivijos švietimo raidai 1940 - 1990 metais, unikaliai apžvelgiama XXa. Vidurio politinių įvykių išblaškytos lietuvių tautos mokyklos istorija. Čia eksponuojami unikalūs XX a. 5-9 dešimtmečių sovietinės švietimo sistemos dokumentai, politiškai ideologizuota mokomoji literatūra, moksleivių mokykliniai daiktai: sąsiuviniai, pažymėjimai, uniformos, rankinės, atskirų dalykų mokymo priemonės: ištremtųjų pedagogų ir moksleivių asmeniniai daiktai, mokslo tremtyje pažymėjimai, pogrindinė Lietuvos spauda. Išeivijos švietimas pristatomas tautinių mokyklų fotografine ir dokumentine medžiaga, vadovėliais, periodine leidiniais, M. Montessori vaikų mokyklėlės Čikagoje daiktais. 360 autentiškų eksponatų ir apžvalginė medžiaga pateikiami netradiciniu būdu.
Pedagoginis muziejus įkurtas 1922 m. Kauno miesto savivaldybės ir žymaus pedagogo, vadovėlių autoriaus Vinco Ruzgo (1890-1972) pastangų dėka. Per 84 savo gyvavimo metus jis net 9 kartus buvo perkeliamas į kitas patalpas. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje muziejų norėta net uždaryti, tačiau tuometinio muziejaus direktoriaus J.Bielskio, LR Kultūros ministerijos bei Kauno apskrities viršininko administracijos pastangų dėka išliko ir šiandien kviečia lankytojus į naujai rekonstruotas patalpas Vytauto pr. 52. Muziejininkų Edmundo Kazlausko, Irenos Tkačiukienės, Jūratės Jagminienės, Gabijos Mackevičiūtės dviejų metų darbas - paminklas Lietuvos mokytojams ir švietėjams.
Muziejaus rinkinį sudaro daugiau kaip 38 tūkstančiai eksponatų, atspindinčių ilgaamžę Lietuvos švietimo istoriją. Muziejus ieško kontaktų su išeivijos archyvais ir fondais, kad nuolat atnaujinti virtualią ekspozicijos dalį. Lankytojai ir menininkai kviečiami ir į rengiamas laikinas parodas, minėjimus, koncertus, kitus renginius. Vaikams ir jaunimui siūloma 10 skirtingų edukacinių programų.
Pedagoginis muziejus tapo ne tik mokytojų ir mokinių pamėgta vieta, bet ir vienu iš Kauno kultūrinio gyvenimo bei užsienio turistų traukos centrų. Kaip “Kultūros baruose”* rašo menotyrininkė Sigita Kasparaitė “tai tik vienas pavyzdys (Pedagoginio muziejaus ekspozicija) , kad tradiciškai nuobodžią muziejaus aplinką galima paversti scena ar aikštele, kurioje suvokėjui, tarsi aktoriui ar žaidžiančiam vaikui, leidžiama patirti malonumą savarankiškai konstruojant istorijos fabulą.”