Mažos valstybės žmones reikia laikyti savo tautoje, o ne atstumti

Pastaruoju metu visu smarkumu lietuviškoje aplinkoje įsisiūbavo dvibubos pilietybės diskusija. Ką apie tai galvoja Lietuvos vadovai pateikiame šioje apžvalgoje.

V. Adamkus: Mažos valstybės žmones reikia laikyti savo tautoje, o ne atstumti. Išeivija šiuo žingsniu praktiškai jaučiasi atstumta.

Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, teisininkai turi rasti galimybę, kad išeivijoje gyvenantiems ir to norintiems mūsų tautiečiams būtų išlaikyta, o ne atimta pilietybė. „Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kur tokia dviguba pilietybė pripažįstama, taip kad čia nuo mūsų pačių priklauso. Mano asmeniškas raginimas būtų visgi rasti kelią, kad ta tautos dalis, kuri nori pilnai naudotis visomis jiems prieinamomis teisėmis, jas turėtų“, - sakė šalies vadovas.

V.Adamkaus žiniomis, dvigubos pilietybės klausimas iškilęs visu aštrumu, ypač išeivijoje.

„Ir aš visiškai juos suprantu. Gyvenant svetur, stengiantis išlaikyti tautybę girdėti „jūs nesate, kuo norite būti“ yra skaudus pergyvenimas“, - pripažino prezidentas.

V.Muntianas: dvigubos pilietybės įteisinimas reikštų šalies raidos koncepcijos keitimą.

Nepakeitus Konstitucijos, Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas iš esmės yra neįmanomas, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Kreipdamasis į Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos posėdžių dalyvius Seimo vadovas pažymėjo, kad šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Pasak V. Muntiano, dvigubos pilietybės įteisinimas reikštų šalies raidos koncepcijos keitimą, nes darni ir teisinga pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė Lietuvos Respublikos piliečių yra kuriama jų tėvų ir protėvių žemėje - Lietuvoje.

Parlamento vadovas priminė, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimu daugelis Pilietybės įstatymo nuostatų buvo pripažintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai, nes neatsižvelgė į konstitucinę dvigubos pilietybės draudimo doktriną.

V. Muntiano pastebėjimais, dvigubos pilietybės reikalavimai daugiausia grindžiami emociniais argumentais: daug Lietuvos piliečių išvyko į užsienį, jie norėtų turėti ir Lietuvos, ir gyvenamosios vietos pilietybę, jų abiejų neturėjimas traktuojamas kaip skriauda ir panašiai.

"Tačiau ar toks konstitucinio reguliavimo pakeitimas nebūtų suprastas kaip skatinimas išvykti iš Lietuvos ir integruotis į kitų valstybių bendruomenes, ar dvigubą pilietybę turintis asmuo netaps siektinu idealu, ar tai nesudarys prielaidų kitoms šalims daryti spaudimą Lietuvai? Pagaliau kodėl nė viena naujoji Europos Sąjungos narė nekeitė savo nuostatų dėl pilietybės?"- svarstė V. Muntianas.

Jis pripažino, kad lietuvių išeivių pasaulyje yra išties nemažai. "Todėl Lietuvai tenka pareiga rūpintis savo piliečiais, skatinti juos išsaugoti ryšius su tėvyne, nesiekiant įgyti kitų šalių pilietybės. Tokie ryšiai turi įgauti adekvačią teisinę formą", - mano Seimo vadovas.

Jis priminė, kad ministro pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė Lietuvos pilietybės sampratai nagrinėti pasiūlė, jog mūsų Pilietybės įstatyme galėtų atsirasti naujas ypatingo ryšio su Lietuvos valstybe išsaugojimo institutas, kuris sudarytų išeiviams - kitų valstybių piliečiams galimybę palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuva. Anot V. Muntiano, toks statusas būtų pripažįstamas asmenims, deklaruojantiems, kad yra pasiryžę puoselėti Lietuvos konstitucines vertybes - kalbą, kultūrą, tradicijas, prisidėti prie Lietuvos ir šalies, kurios pilietybę įsigijo, draugiškų santykių.

Pasak V. Muntiano, ši autoritetinga darbo grupė siūlo tobulinant Pilietybės įstatymą remtis Lietuvos Konstitucija, o tolesnį pilietybės santykių nagrinėjimą grįsti Lietuvos socialinės, ekonominės ir politinės raidos analize. Taip pat pasiūlyta Lietuvos Vyriausybei sukurti piliečių teisių ir interesų apsaugos mechanizmą, kad svetur atsidūrę mūsų žmonės ir toliau liktų Lietuvos piliečiais, nesiekdami kitų šalių pilietybės. "Išvykę iš Lietuvos asmenys turi būti skatinami sugrįžti į Lietuvą, o čia jų laukti - konkrečios socialinės integracijos priemonės", - sakė Seimo pirmininkas.

A. Kubilius siūlo išskirti septynis "atskirus atvejus", kai yra leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius Seimo posėdžio sekretoriate praėjusią savaitę įregistravo Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti dvigubos pilietybės reguliavimo mechanizmą.

Jis siūlo įteisinti, kad konstitucinė norma, jog dviguba pilietybė yra galima tik "įstatyme numatytais atskirais atvejais", būtų realizuojama apibrėžiant, jog teisę turėti dvigubą pilietybę suteikia Respublikos prezidentas įstatyme nustatyta tvarka.

Priklausomai nuo asmens ryšio su etnine lietuviška kilme arba nuo to, kada jis pats ar jo protėviai yra įgiję Lietuvos pilietybę, A. Kubilius siūlo išskirti septynis "atskirus atvejus", kai yra leidžiama turėti dvigubą pilietybę.

Kiekvienu iš šių atvejų yra numatomi skirtingi reikalavimai, kuriuos šis asmuo turi įgyvendinti. Mažiausius reikalavimus A. Kubilius siūlo taikyti lietuvių kilmės asmenims.

"Tokie asmenys negalėtų vienu metu turėti kitos valstybės pilietybės ir Lietuvos Respublikos pilietybės tik tuo atveju, jeigu būtų padarę įstatyme numatytus nusikaltimus", - sako konservatorių lyderis.

Pasak jo, kitiems asmenims gali būti taikomi papildomi nuolatinio gyvenimo Lietuvoje reikalavimai arba reikalavimai turėti tik euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės antrąją pilietybę.

Parengti Pilietybės įstatymo pataisas politiką paskatino po pernai lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo atsiradę neaiškumai dėl Lietuvos piliečių teisės turėti ir kitos šalies pilietybę.

A. Brazauskas: Žmonės, gimę lietuviais, automatiškai turėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiai. To turim pasiekti.

Socialdemokratų partijos pirmininkas, kadenciją baigęs Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas teigia, kad visiems lietuvių kilmės žmonėms turi būti išsaugota Lietuvos Respublikos pilietybė. Tai socialdemokratų lyderis pareiškė Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“.

„Žmonės, gimę lietuviais, automatiškai turėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiai. To turim pasiekti“, – sako buvęs Lietuvos prezidentas A. Brazauskas. A. Brazausko teigimu, pilietybės negalima atimi, nepaisant, ar Lietuvos valstybės pilietis yra ar įgijo ir kitos valstybės pilietybę. „Taip, nepaisant, ar įgijo ir kitos valstybės“, – pridūrė buvęs valstybės vadovas.