Atspausdinta iš: http://www.litua.com/lt.php/zinios/pilietybes_istatymo_metrastis_4_dalis
Pilietybės įstatymo metraštis_4 dalis
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ius_domicilli
- pilietybės įgijimas natūralizacijos būdu
http://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_S%C4%85jungos_pilietyb%C4%97
- Europos Sąjungos pilietybė
http://lt.wikipedia.org/wiki/Dviguba_pilietyb%C4%97 - Dviguba pilietybė
Ar LR Konstitucinis teismas leidžia į pliažą eiti be viršutinių drabužių?
<1> 2007-04-13
Andrius Kubilius. www.balsas.lt
http://www.balsas.lt/naujiena/81461/pilietybe-ar-lr-konstitucinis-teismas-leidzia-i-pliaza-eiti-be-virsutiniu-drabuziu
Praėjusių metų lapkričio 13 dieną Konstitucinis teismas (KT) priėmė garsų nutarimą dėl pilietybės įstatymo. Nutarimas sukėlė dideles pasipiktinimo ir emocijų bangas, nes buvo suprastas kaip nutarimas, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiams toliau bus draudžiama turėti dvigubą pilietybę. Tokį KT sprendimo išaiškinimą buvo sunku suvokti sveiku protu, nes visiškai akivaizdu, kad šiais moderniais globalizacijos laikais yra labai svarbu išsaugoti pilietinius ryšius tarp valstybės piliečių, plačiai pabirusių visame pasaulyje, ir jų etninės tėvynės.
Kiekvienai civilizuotai valstybei svarbus ryšys su išeivija, kad ir su kitų valstybių pilietybę turinčiais jos piliečiais. Mažai gyventojų turinčiai Lietuvai šis ryšys turi būti ypač svarbus. Kasmet blogėjanti demografinė padėtis, globalizacijos iššūkiai, taip pat bręstančios kitų šalių, nepriklausančių euroatlantinei erdvei, didėjanti imigracijos į Lietuvą perspektyva verčia kuo skubiau spręsti mūsų valstybės ryšių su tautiečiais problemą. Šiuo atžvilgiu itin svarbūs ne tik kultūriniai, bet ir politiniai – pilietiniai – valstybės ir jos Tautos įsipareigojimų diasporai principai. Lietuvos nacionalinis interesas – ne tik padėti išsaugoti pasaulio lietuvių kultūrinę tapatybę, bet ir spręsti problemas, dėl kurių nukenčia Tauta, kaip pilietinė bendruomenė. Esminė problema šiuo požiūriu yra dvigubos pilietybės klausimas.
Iš tiesų, po minėtojo Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo “Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” atsirado neaiškumų dėl Lietuvos piliečių teisės turėti ir kitos šalies pilietybę, daugelis Lietuvos piliečių pajuto, kad jie gali prarasti pilietinį ryšį su Lietuvos valstybe, kai kam pasirodė, kad Lietuvos valstybė gali ignoruoti jų teisėtus lūkesčius ir kad draudimai Lietuvos piliečiams atskirais įstatyme nustatytais atvejais turėti ir kitos valstybės pilietybę gali neatitikti teisinei valstybei būtino proporcingumo principo, reguliuojant vieną ar kitą valstybės ir jos piliečių santykių problemą.
Šiandien turime konstatuoti, kad po KT nutarimo dvigubos pilietybės problema yra tapusi ypač aštri, reikalaujanti neatidėliotinų sprendimų, nes kitaip didelė dalis Lietuvos piliečių, dabar gyvenančių kur nors ne Lietuvoje, vis labiau jausis Lietuvai visai nereikalinga. Tačiau problema, užuot buvusi sprendžiama, atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinį interesą ir jį atitinkančią 1997 metų Europos pilietybės konvenciją, kurios Lietuva, kitaip nei dauguma Europos valstybių, iki šiol net nėra ratifikavusi, yra paversta keista konstitucinės doktrinos interpretacija. Minėtoje Europos Konvencijoje, be kita ko, numatyti atvejai, kai dvigubos pilietybės nesuteikimas iš esmės prilygtų žmogaus teisių pažeidimams. ES nare tapusios Lietuvos valdžioms ši Konvencija, matyt, todėl ir nepatinka, nes rūpinamasi ne pilietinės bendruomenės interesais, o kažkokia sveiku protu nesuvokiama segregacija: turi pilietinių įsipareigojimų kitai šaliai, tai Lietuvai kaip pilietis esi nebereikalingas.
Po Konstitucinio teismo nutarimo Vyriausybės sudaryta Pilietybės klausimams svarstyti darbo grupė, kuriai vadovauja Egidijus Jarašiūnas, taip pat kol kas nesiūlo priimtinų, Lietuvos nacionalinį interesą atitinkančių problemos sprendimų. Ji pasiūlė kitos šalies pilietybę turintiems lietuviams suteikti vadinamąjį “ypatingo ryšio su Lietuva statusą”. Pasak Jarašiūno, tai esąs “originalus lietuviškas sprendimas”. Tačiau tenka sutikti su Kęstučiu Girniumi, kad šis pasiūlymas nėra originalus, bet gėdingas ir žeminantis. Kaip pažymi Girnius, ypatingą statusą išeiviai, „kaip ir visi lietuviai, turi nuo Konstitucijos priėmimo datos, nes Konstitucijos 32-asis straipsnis nedviprasmiškai tvirtina, kad “kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje”. Išeiviams, kaip sako Girnius, komisija siūlo „margą niekutį“, kuris iš esmės juos tik žemina, nors premjeras vaizduoja, esą pasiūlymas labai geras ir tikisi, kad lietuviai bus už tokį niekutį amžiams dėkingi.
Pats KT yra pasiūlęs surengti dvigubos pilietybės klausimu referendumą dėl Konstitucijos pataisų, kas, mano įsitikinimu, yra taip pat nepriimtina.
Aš matau problemos paprastesnį sprendimą. Jį ir siūlau savo įstatymo projekte. Teikiamas įstatymo projektas, kuriam pritarė ir TS frakcija, yra paremtas KT teismo suformuluotais argumentais dėl dvigubos pilietybės ir pilietybės bei etninės tautos santykių ir tam tikra lingvistine diskusija su Konstituciniu Teismu, remiantis tuo pačiu Lietuvos kalbos žodynu.
Visų pirma dėl lingvistikos, nes tai pats svarbiausias KT argumentas. Kaip žinote, KT, remdamasis Lietuvių kalbos žodynu, išaiškino, ką reiškia žodis “atskiras”, – kad tai yra “išimtino, reto” sinonimas, o tuo remdamasis, išaiškino kad, „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“. Toks konstitucinio termino “įstatymo nustatytais atskirais atvejais” lingvistinis išaiškinimas man pasirodė keistas. Nes tai reikštų, jog pasakymas, kad atskirais atvejais žmogus gali viešai dėvėti maudymosi kostiumą be viršutinių drabužių, turi reikšti ne tai, kad jis tai gali daryti tik paplūdimiuose, bet kad jis tai turi daryti „ypač retai – išimtinai“. Jei mėnesį ilsitės prie jūros, galite užsivilkti maudymosi kostiumą tik vieną dieną – kitomis dienomis pasirodyti viešai be viršutinių drabužių jums draudžiama.
Reikia pastebėti, kad žodžiai “atskiri atvejai” negali būti sutapatinami su “atskirais asmenimis”, nes LR Konstitucijoje šie terminai yra vartojami visai skirtingai. Lygiai taip pat žodžiai “įstatymo nustatyti atskiri atvejai” nėra tapatūs žodžiams “dvigubos pilietybės atvejai”, nes akivaizdu, kad pirmuoju atveju kalbama apie visiems bendras dvigubos pilietybės taisykles, kurias nustato įstatymas, kai antruoju atveju Konstitucinis teismas kalba jau apie taisyklių panaudojimo faktą – kiek asmenų tomis taisyklėmis galėjo pasinaudoti. Toks netikslus ir nereikalingas šių dviejų sąvokų sutapatinimas įneša nereikalingos painiavos, formuluojant dvigubos pilietybės konstitucinę doktriną
Pagal Lietuvių kalbos žodyną, žodį “atvejis” galima suprasti kaip tam tikro reiškinio, tam tikrų sąlygų apibrėžimą. Lietuvos teisinėje kalboje žodžiai “atskirais atvejais” dažniausiai nurodo į tam tikros atskiros, bendros kokybės ar bendros taisyklės apibūdinimą. Kaip pavyzdį galime įsivaizduoti tipišką teisinę normą – “pašalpos išmokamos tik teisės aktuose numatytais atskirais atvejais”. Tokia norma turi būti palydima teisės aktų, kuriuose ir būna įvardinti “atskiri atvejai” – sausra, gaisras ir pan.
Pavarčius keletą dabar galiojančių teisės aktų nesunkiai galima rasti paprastų pavyzdžių, kaip šiandien galiojančiuose atskiruose įstatymuose yra vartojamas žodis “atvejis”, kuris dažniausiai yra siejamas su įstatymo nuostatos įgyvendinimui būtinomis sąlygomis, taisyklėmis ar kokybiniais parametrais, kurių bendriniam apibūdinimui ir yra vartojamas terminas “atvejis”.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte cituoju Civilinio proceso kodekso, Prekių ženklų ir Antidempingo įstatymo atskirus straipsnius, kurie aiškiai parodo, kad žodis “atvejis” yra vartojamas tam tikrų sąlygų apibrėžimui.
Taigi akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vartojamą terminą “įstatymo numatytus atskirus atvejus” turime suprasti kaip nuorodą į įstatyme nustatytas atskiras sąlygas, kurių skaičius turi būti ribotas, ne masiškas, ir kurioms esant asmuo gali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietis. Tuo tarpu, kiek piliečių sugebės pasinaudoti tokiomis įstatyme numatytomis atskiromis sąlygomis, tai yra susiklostančių sąlygų ir įstatymo įgyvendinimo, o ne konstitucinės doktrinos reikalas.
DVIGUBA PILIETYBĖ
Aiškinantis dvigubos pilietybės teisinio reguliavimo konstitucinės doktrinos problemas, reikia atkreipti ir į Lietuvos konstitucinės tradicijos, sprendžiant šią problemą, raidą. Šiuos aspektus plačiai ir giliai atskleidžia minėtasis Konstitucinio teismo nutarimas, kuriame teigiama:
“4. Steigiamasis Seimas 1922 m.
rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją. Jos II dalyje
"Lietuvos
piliečiai ir jų teisės" inter alia buvo nustatyta, kad pilietybės teisė įgyjama
ir jos netenkama vadovaujantis pilietybės įstatymu (§ 8
pirmoji dalis), kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kurios
kitos valstybės pilietis (§ 9).
Toks konstitucinis dvigubos pilietybės draudimas buvo grindžiamas ir tuo, kad "dabar yra daug svetimšalių, kurie, neatsižadėdami vieni Lenkijos, kiti
Rusijos, norėtų Lietuvoje naudotis
Lietuvos piliečių teisėmis, bet nenori eiti tų pareigų, kurios tenka
Lietuvos piliečiams. Dėl to Konstitucijoje ir yra įrašyta, kad
niekas negali būti Lietuvos ir drauge kurios kitos valstybės pilietis" (Jankūnaitė V. Lietuvos Valstybės
Konstitucija su paaiškinimais.
Kaunas, 1922, p. 25)
Respublikos Prezidentas 1928 m. gegužės 15 d. paskelbė Lietuvos Valstybės Konstituciją. Šioje Konstitucijoje buvo nustatyta, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybės pilietis (§ 10 pirmoji dalis), bet kartu buvo nustatyta, kad "Lietuvos pilietis tačiau nepraranda savo pilietybės teisių patapęs kurio Amerikos krašto piliečiu, jei atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas" (§ 10 antroji dalis). Taigi 1928 m.Konstitucijoje buvo įtvirtintas ne tik dvigubos pilietybės draudimas, bet ir tokio draudimo išimtis.
Taigi Konstitucinis teismas nuosekliai išaiškino, kad XX a. Lietuvos pilietybės reguliavime susiklostė tradicija, kad dviguba pilietybė lietuviams buvo leidžiama ir reguliuojama, suvokiant, kad, viena vertus, esant didelei emigracijai dvigubą pilietybę reikia leisti, kaip galimybę lietuviams išlaikyti ryšius su etnine Tėvyne, kita vertus, dviguba pilietybė buvo apribojama, suvokiant, kad jeigu daugelis Lietuvos piliečių įgys antrąją pilietybę valstybės, kuri Lietuvai yra nedraugiška (kokiomis yra buvusi sovietinė Rusija ar Lenkija, okupavusi Vilniaus kraštą), kils pavojų valstybingumui.
Taigi Lietuvos istorijoje dvigubos pilietybės reguliavimas kito ir jo turinys buvo siejamas su įvairiais valstybės tikslais, tiek saugant savo interesus, tiek stengiantis sudaryti galimybes lietuvių tautai išsaugoti ir pilietinį tarpusavio ryšį.
Po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje dvigubos pilietybės reglamentavimas, savo konstitucinį pavidalą įgavęs 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje, įstatyminiame lygyje nuolat keitėsi ir laisvėjo, atsižvelgiant ir į tai, kad mažėjo iššūkių nepriklausomybei bei link pabaigos artėjo nuosavybės restitucijos procesas, kurio apimtys taip pat įtakojo teisės į dvigubą pilietybę apibrėžimą.
Pasaulio patirtis rodo, kad įvairios šalys įvairiai sprendžia dvigubos pilietybės reikalus (žr. “Trumpa pažyma apie dvigubą pilietybę.2001.03.22. Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyrius. V.Petraškaitė). Didelės šalys, kurios stengiasi apsisaugoti nuo imigracijos, dvigubą pilietybę stengiasi riboti ir jos netoleruoja, taip bandydamos mažinti paskatas imigracijai (Prancūzija, Vokietija). Tuo tarpu mažesnės valstybės, ypač tos, kurios yra patyrusios dideles emigracijos bangas ir jos piliečiai yra gausiai pasklidę po visą pasaulį, žymiai lengviau suteikia savo piliečiams teisę turėti dvigubą pilietybę (Airija, Šveicarija, Čekija, Italija, Jungtinė Karalystė).
PILIETYBĖ IR ETNINĖ TAUTA
Konstitucinis teismas nuosekliai pagrindžia pilietybės instituto ir nacionalinės valstybės, sukurtos etninės lietuvių tautos pagrindu, sąsajas. Pilietybės santykių reguliavimas turi stiprinti nacionalinę valstybę ir jos etninę tautą, o ne silpninti. Ši nuostata ypač svarbi šiais globalizacijos laikais, kai mažos tautos, tokios, kokia yra lietuvių tauta, patiria vis naujus ir ypatingus išbandymus. Ypač svarbus, mūsų manymu, yra KT teiginys, kad “pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos”. Remdamiesi šiuo teiginiu galime tvirtinti ir tai, kad negali būti nustatytas toks teisinis dvigubos pilietybės reguliavimas, kuris nuo lietuvių tautos atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius, galbūt įgijusius kitos valstybės pilietybę
Išskirtinių, lengvatinių sąlygų pilietybės santykiuose sudarymas lietuviams ar lietuvių kilmės asmenims yra Tautos interesas, kurio konstitucingumą pagrindžia ši Konstitucinio teismo suformuluota pilietybės ir etninės tautos išskirtinių santykių konstitucinė doktrina.
Taip suprantant LR Konstitucijoje numatytą dvigubos pilietybės institutą, kuris yra reguliuojamas per “įstatyme numatytus atskirus atvejus”, akivaizdu, kad turime kalbėti apie atskiras sąlygas, kurių skaičius turi būti ribotas, ne masiškas, ir kurioms esant, asmuo gali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietis. Tokios sąlygos turi būti išskirtinės visų pirma ta prasme, kad jos turi leisti siekti pagrindinio pilietybės tikslo – piliečių ryšio su etnine Tėvyne išsaugojimo globalizacijos audrose, kita vertus, tokios sąlygos turi būti išskirtinės ir ta prasme, kad jos turi apriboti teisę į dvigubą pilietybę, kad nesukeltų abejonių dėl pagrindinių konstitucinių piliečio teisių ir pareigų įgyvendinimo. Taip pat tos atskiros sąlygos (atskirų atvejų apibrėžimas), nustatytos įstatyme, laikui bėgant gali keistis, priklausomai nuo besikeičiančių iššūkių Tautai ir Tėvynei. Konstitucinis teismas yra pabrėžęs savo nutarimuose, kad “Respublikos Prezidentas, spręsdamas, ar asmeniui suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais”. Lygiai taip pat ir Seimas, įstatymuose apibrėždamas, kokiais atskirais atvejais asmuo gali būti kartu ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės piliečiu, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kurie bėgant laikui gali keistis.
Parengtame įstatymo projekte yra siūloma atsižvelgti į Konstitucinio teismo
nutarime nustatytus galiojančio Pilietybės įstatymo nuostatų dėl repatriacijos
ir dėl dvigubos pilietybės prieštaravimus Konstitucijai. Taip pat įstatyme
yra siūloma tiksliai apibrėžti Konstitucijos nuostatą, kad tik įstatyme
numatytais atskirais atvejais Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos šalies
pilietybę.
Šios nuostatos įgyvendinimui yra siūlomos dvi naujos teisinės normos – visų
pirma, įstatyme nustatoma, kas yra tie atskiri atvejai, kai asmuo gali turėti
dvigubą pilietybę; antra, nustatoma, kas suteikia teisę turėti dvigubą pilietybę.
Siekiant įgyvendinti nuostatą, kad pilietybės institutas būtų svarbiu
instrumentu, padedančiu išsaugoti ryšį tarp lietuvių ir jų etninės tėvynės,
yra siūloma nustatyti, kad konstitucinė norma, jog dviguba pilietybė yra galima
tik “įstatyme numatytais atskirais atvejais”, būtų realizuojama įstatyme
apibrėžiant, kad:
a) teisę turėti dvigubą pilietybę suteikia Respublikos Prezidentas įstatyme
nustatyta tvarka;
b) įstatyme, priklausomai nuo asmens ryšio su etnine lietuviška kilme arba
nuo to, kada jis pats ar jo protėviai yra įgiję Lietuvos pilietybę, yra
išskiriami septyni “atskiri atvejai”, kai yra leidžiama turėti
dvigubą pilietybę. Kiekvienu iš šių atvejų yra numatomi skirtingi reikalavimai,
kuriuos šis asmuo turi įgyvendinti. Mažiausi reikalavimai yra taikomi lietuvių
kilmės asmenims. Tokie asmenys negalėtų vienu metu turėti kitos valstybės
pilietybės ir Lietuvos Respublikos pilietybės tik tuo atveju, jeigu būtų padarę
įstatyme numatytus nusikaltimus. Kitiems asmenims gali būti taikomi papildomi
nuolatinio gyvenimo Lietuvoje reikalavimai arba reikalavimai turėti tik
euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės antrąją pilietybę,
priklausomai nuo to, kada jie ar jų protėviai yra ar buvo įgiję Lietuvos
Respublikos pilietybę;
c) Kitiems asmenims tokia teisė turėti dvigubą pilietybę būtų suteikiama
Prezidento sprendimu.
Manau, kad įstatymo projektas sulauks daug diskusijų, gal būt ir teiginių, kad jis prieštarauja Konstitucijai, bet aš siūlau problemos sprendimą ir siūlau jį svarstyti.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2007-04-13
Andrius Kubilius yra Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas
Mažos valstybės žmones reikia laikyti savo tautoje, o ne atstumti
<2> 2007-04-16 Ieva Urbonaitė. ELTA, www.delfi.lt
http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=12879396
Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, teisininkai turi rasti galimybę, kad išeivijoje gyvenantiems ir to norintiems mūsų tautiečiams būtų išlaikyta, o ne atimta pilietybė. „Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kur tokia dviguba pilietybė pripažįstama, taip kad čia nuo mūsų pačių priklauso. Mano asmeniškas raginimas būtų visgi rasti kelią, kad ta tautos dalis, kuri nori pilnai naudotis visomis jiems prieinamomis teisėmis, jas turėtų“, - sakė šalies vadovas.
V.Adamkaus žiniomis, dvigubos pilietybės klausimas iškilęs visu aštrumu, ypač išeivijoje.
„Ir aš visiškai juos suprantu. Gyvenant svetur, stengiantis išlaikyti tautybę girdėti „jūs nesate, kuo norite būti“ yra skaudus pergyvenimas“, - pripažino prezidentas.
V.Adamkaus supratimu, mažos valstybės žmones reikia laikyti savo tautoje, o ne atstumti. „Išeivija šiuo žingsniu praktiškai jaučiasi atstumta“, - konstatavo V.Adamkus.
V.Muntianas: dvigubos pilietybės įteisinimas reikštų šalies raidos koncepcijos keitimą.
Nepakeitus Konstitucijos, Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas iš esmės yra neįmanomas, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Pirmadienį kreipdamasis į Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos posėdžių dalyvius Seimo vadovas pažymėjo, kad šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
Pasak V. Muntiano, dvigubos pilietybės įteisinimas reikštų šalies raidos koncepcijos keitimą, nes darni ir teisinga pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė Lietuvos Respublikos piliečių yra kuriama jų tėvų ir protėvių žemėje - Lietuvoje.
Parlamento vadovas priminė, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimu daugelis Pilietybės įstatymo nuostatų buvo pripažintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai, nes neatsižvelgė į konstitucinę dvigubos pilietybės draudimo doktriną.
V. Muntiano pastebėjimais, dvigubos pilietybės reikalavimai daugiausia grindžiami emociniais argumentais: daug Lietuvos piliečių išvyko į užsienį, jie norėtų turėti ir Lietuvos, ir gyvenamosios vietos pilietybę, jų abiejų neturėjimas traktuojamas kaip skriauda ir panašiai.
"Tačiau ar toks konstitucinio reguliavimo pakeitimas nebūtų suprastas kaip skatinimas išvykti iš Lietuvos ir integruotis į kitų valstybių bendruomenes, ar dvigubą pilietybę turintis asmuo netaps siektinu idealu, ar tai nesudarys prielaidų kitoms šalims daryti spaudimą Lietuvai? Pagaliau kodėl nė viena naujoji Europos Sąjungos narė nekeitė savo nuostatų dėl pilietybės?"- svarstė V. Muntianas.
Jis pripažino, kad lietuvių išeivių pasaulyje yra išties nemažai. "Todėl Lietuvai tenka pareiga rūpintis savo piliečiais, skatinti juos išsaugoti ryšius su tėvyne, nesiekiant įgyti kitų šalių pilietybės. Tokie ryšiai turi įgauti adekvačią teisinę formą", - mano Seimo vadovas.
Jis priminė, kad ministro pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė Lietuvos pilietybės sampratai nagrinėti pasiūlė, jog mūsų Pilietybės įstatyme galėtų atsirasti naujas ypatingo ryšio su Lietuvos valstybe išsaugojimo institutas, kuris sudarytų išeiviams - kitų valstybių piliečiams galimybę palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuva. Anot V. Muntiano, toks statusas būtų pripažįstamas asmenims, deklaruojantiems, kad yra pasiryžę puoselėti Lietuvos konstitucines vertybes - kalbą, kultūrą, tradicijas, prisidėti prie Lietuvos ir šalies, kurios pilietybę įsigijo, draugiškų santykių.
Pasak V. Muntiano, ši autoritetinga darbo grupė siūlo tobulinant Pilietybės įstatymą remtis Lietuvos Konstitucija, o tolesnį pilietybės santykių nagrinėjimą grįsti Lietuvos socialinės, ekonominės ir politinės raidos analize. Taip pat pasiūlyta Lietuvos Vyriausybei sukurti piliečių teisių ir interesų apsaugos mechanizmą, kad svetur atsidūrę mūsų žmonės ir toliau liktų Lietuvos piliečiais, nesiekdami kitų šalių pilietybės. "Išvykę iš Lietuvos asmenys turi būti skatinami sugrįžti į Lietuvą, o čia jų laukti - konkrečios socialinės integracijos priemonės", - sakė Seimo pirmininkas.
Šią savaitę posėdžiaujanti Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija ketina aptarti dvigubos pilietybės problemas.
Beje, Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius Seimo posėdžio sekretoriate praėjusią savaitę įregistravo Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti dvigubos pilietybės reguliavimo mechanizmą.
Jis siūlo įteisinti, kad konstitucinė norma, jog dviguba pilietybė yra galima tik "įstatyme numatytais atskirais atvejais", būtų realizuojama apibrėžiant, jog teisę turėti dvigubą pilietybę suteikia Respublikos prezidentas įstatyme nustatyta tvarka.
Priklausomai nuo asmens ryšio su etnine lietuviška kilme arba nuo to, kada jis pats ar jo protėviai yra įgiję Lietuvos pilietybę, A. Kubilius siūlo išskirti septynis "atskirus atvejus", kai yra leidžiama turėti dvigubą pilietybę.
Kiekvienu iš šių atvejų yra numatomi skirtingi reikalavimai, kuriuos šis asmuo turi įgyvendinti. Mažiausius reikalavimus A. Kubilius siūlo taikyti lietuvių kilmės asmenims.
"Tokie asmenys negalėtų vienu metu turėti kitos valstybės pilietybės ir Lietuvos Respublikos pilietybės tik tuo atveju, jeigu būtų padarę įstatyme numatytus nusikaltimus", - sako konservatorių lyderis.
Pasak jo, kitiems asmenims gali būti taikomi papildomi nuolatinio gyvenimo Lietuvoje reikalavimai arba reikalavimai turėti tik euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės antrąją pilietybę.
Parengti Pilietybės įstatymo pataisas politiką paskatino po pernai lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo atsiradę neaiškumai dėl Lietuvos piliečių teisės turėti ir kitos šalies pilietybę.
Seimo ir PLB komisijos rezoliucija
<3> 2007-04-20 Lenkijos lietuvių žurnalas `Aušra`
http://www.ausra.pl/0803/pranesimas.htm
2007 m. balandžio 20 d. LR Seimo ir PLB komisija priėmė rezoliuciją, kurioje konstatuota, kad Konstitucinio Teismo nutarimas neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. Pažymėjo, kad LR pilietybės negali pakeisti joks “ypatingojo ryšio” statusas ar institutas. Ragino LR Seimą kuo greičiau užtikrinti LR pilietybės, įgytos gimus, išsaugojimą ir tęstinumą bei siūlė LR Seimui priimti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų LR piliečiams, įgijusiems pilietybę gimus, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams bet kuriomis aplinkybėmis išsaugoti LR pilietybę.
Komisija siūlė papildyti LR Konstitucijos 32 straipsnio trečiąją dalį nuostatu, kad nė vienas pilietis negali prarasti LR pilietybės, įgytos gimus, prieš savo valią.
Per šios komisijos posėdžius PLB valdybos pirmininkė įteikė Seimo Pirmininkui iš PLB kraštų bendruomenių gautas pasirašytas peticijas.
Pilietybės praradimo Europos Sąjungoje klausimo teisinė analizė
<4> 2007-05 Lenkijos lietuvių žurnalas `Aušra`
http://www.ausra.pl/0803/pranesimas.htm
PLB pirmininkė Regina Narušienė parengė pilietybės praradimo Europos Sąjungoje klausimo teisinę analizę (išvados paskelbtos „Lituanus“, „Bernardinai“ bei PLB interneto svetainėse).
Partijų lyderiai rado sprendimą dėl pilietybės
<5> 2007-08-27
www.balsas.lt,
www.alfa.lt
http://www.balsas.lt/naujiena/151437/partiju-lyderiai-rado-sprendima-del-pilietybes/rubrika:naujienos-lietuva-politika
http://www.alfa.lt/straipsnis/148099/Partiju.lyderiai.rado.sprendima.del.pilietybes.issaugojimo=2007-08-27_11-10
Socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gediminas Kirkilas ir Tėvynės sąjungos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius tvirtina radę sprendimą, kuris leis visiems lietuvių kilmės asmenims, priėmusiems kitos valstybės pilietybę, likti Lietuvos piliečiais, pranešė Lietuvos radijas.
G. Kirkilas ir A. Kubilius ragina Seimą pritarti registruotoms galiojančio Pilietybės įstatymo pataisoms, kurios leis visiems lietuvių kilmės asmenims išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, net jei jie yra įgiję kitos valstybės pilietybę bei stebisi Konstitucinio Teismo (KT) vadovų pareiškimais dėl pilietybės išsaugojimo. Tai partijų lyderiai pareiškė Lietuvos radijui.
„Visų pirma, Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl pilietybės turi vidinių prieštaravimų. Antra, įstatymuose yra spraga, nes, kaip reikalauja Konstitucija, nėra numatyta, kuriais atskirais atvejais Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę.
Tad mano registruotomis pataisomis siūlau šią spragą užpildyti, nurodant tuos atskirus atvejus. Pirmasis – visi lietuvių kilmės asmenys turi neatimamą teisę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, net jei yra įgiję kitos valstybės pilietybę. Kitiems asmenims nustatysime kitokias sąlygas“, – teigia Tėvynės Sąjungos lyderis.
Jo manymu, priėmus tokias pataisas galima pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą. A. Kubilius tikisi, kad „KT teisėjams užteks sveiko proto suvokti, jog Lietuva – nedidelė šalis, turinti didelius išeivių būrius“.
Seimo vicepirmininkas A. Kubilius, komentuodamas KT pirmininko E. Kūrio pareiškimus, kuriais priešinamasi pilietybės klausimo sprendimui Seime, apgailestauja, kad „teisėjams Lietuvoje pritrūksta santūrumo“.
Konservatorių lyderis taip pat pastebi, kad net jei dabartinis KT pirmininkas negalės nagrinėti šios bylos, nes yra išsakęs išankstinę nuomonę, yra „mažesnė bėda negu tai, kad iš lietuvių atimama teisė turėti Lietuvos pilietybę“.
Tuo metu Premjeras G. Kirkilas teigia pritariantis A. Kubiliaus registruotoms įstatymo pataisoms ir ragina Seimą taip pat joms pritarti.
„Šis klausimas nekelia ginčo tarp partijų. Visų partijų lyderiai, kiek man žinoma, pasisako už. Šioms A. Kubiliaus pataisoms pritariu ir tikiuosi, kad pritars ir Seimas“, – sako Vyriausybės vadovas.
Socialdemokratų partijos pirmininko teigimu, „yra trys keliai, kuriais reikia eiti vienu metu. Pats trumpiausias kelias – tai Pilietybės įstatymo keitimas.
Jeigu ne, tai ruoškimės keisti Konstituciją Seime. Jei ir tai netiks, tai ruoškimės referendumui, nes yra priešrinkiminiai metai. Pirmasis prioritetas yra įstatymas“.
Vyriausybės vadovas tvirtina taip pat nesuprantantis KT atstovų pozicijos. „Nežinau, kodėl KT atstovai su tokiu užsidegimu ginčija šią galimybę. Svarbu yra ne tik teisės raidė, teksto interpretavimas, o ir geopolitinė šalies aplinka, jos situacija, dydis.
Pats dalyvavau darbo grupėje, kurią buvau sukūręs ir šiek tiek nustebau, kad Konstitucinio Teismo specialistai taip pavydžiai gynė tą savo sprendimą. Juk visi esame žmonės – klysta ir vyriausybės, ir seimai, ir teisėjai“, – teigia G. Kirkilas.
Darbo grupei vadovavo KT pirmininko patarėjas Egidijus Jarašiūnas, tačiau, Premjero teigimu, dabar Vyriausybė yra pavedusi įstatymo projektą parengti Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijoms.
*******************
Socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gediminas Kirkilas ir
Tėvynės Sąjungos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius ragina
Seimą pritarti registruotoms galiojančio Pilietybės įstatymo pataisoms,
kurios leis visiems lietuvių kilmės asmenims išsaugoti Lietuvos Respublikos
pilietybę, net jei jie yra įgiję kitos valstybės pilietybę bei stebisi
Konstitucinio Teismo (KT) vadovų pareiškimais dėl pilietybės išsaugojimo.
Tai partijų lyderiai pareiškė Lietuvos radijui.
„Visų pirma, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl pilietybės turi vidinių
prieštaravimų. Antra, įstatymuose yra spraga, nes, kaip reikalauja
Konstitucija, nėra numatyta, kuriais atskirais atvejais Lietuvos pilietis
gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Tad mano registruotomis pataisomis
siūlau šią spragą užpildyti, nurodant tuos atskirus atvejus. Pirmasis – visi
lietuvių kilmės asmenys turi neatimamą teisę išsaugoti Lietuvos Respublikos
pilietybę, net jei yra įgiję kitos valstybės pilietybę. Kitiems asmenims
nustatysime kitokias sąlygas“, – teigia Tėvynės Sąjungos lyderis.
A. Kubiliaus manymu, priėmus tokias pataisas galima pakartotinai kreiptis į
Konstitucinį Teismą ir tikisi, kad „KT teisėjams užteks sveiko proto suvokti,
jog Lietuva – nedidelė šalis, turinti didelius išeivių būrius“.
Seimo vicepirmininkas A. Kubilius, komentuodamas Konstitucinio Teismo
pirmininko E. Kūrio pareiškimus, kuriais priešinamasi pilietybės klausimo
sprendimui Seime, apgailestauja, kad „teisėjams Lietuvoje pritrūksta
santūrumo“.
Konservatorių lyderis taip pat pažymi, kad net jei dabartinis KT pirmininkas
Egidijus Kūris negalės nagrinėti šios bylos, nes yra išsakęs išankstinę
nuomonę, yra „mažesnė bėda negu tai, kad iš lietuvių atimama teisė turėti
Lietuvos pilietybę“.
Socialdemokratų partijos pirmininkas, Ministras Pirmininkas G. Kirkilas
teigia pritariantis A. Kubiliaus registruotoms įstatymo pataisoms ir ragina
Seimą taip pat joms pritarti.
„Šis klausimas nekelia ginčo tarp partijų. Visų partijų lyderiai, kiek
man žinoma, pasisako už. Šioms A. Kubiliaus pataisoms pritariu ir tikiuosi,
kad pritars ir Seimas“, – sako Vyriausybės vadovas.
Socialdemokratų partijos pirmininko teigimu, „yra trys keliai, kuriais
reikia eiti vienu metu. Pats trumpiausias kelias – tai Pilietybės įstatymo
keitimas. Jeigu ne, tai ruoškimės keisti Konstituciją Seime. Jei ir tai
netiks, tai ruoškimės referendumui, nes yra priešrinkiminiai metai. Pirmasis
prioritetas yra įstatymas“.
Vyriausybės vadovas teigia, kad taip pat nesupranta Konstitucinio Teismo
atstovų pozicijos. „Atvirai kalbant, nesuprantu. Nežinau, kodėl
Konstitucinio Teismo atstovai su tokiu užsidegimu ginčija šią galimybę.
Svarbu yra ne tik teisės raidė, teksto interpretavimas, o ir geopolitinė
šalies aplinka, jos situacija, dydis. Pats dalyvavau darbo grupėje, kurią
buvau sukūręs ir šiek tiek nustebau, kad Konstitucinio Teismo specialistai
taip pavydžiai gynė tą savo sprendimą. Juk visi esame žmonės – klysta ir
vyriausybės, ir seimai, ir teisėjai“, – teigia premjeras G. Kirkilas.
Darbo grupei vadovavo Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas Egidijus
Jarašiūnas, tačiau premjero teigimu, dabar Vyriausybė yra pavedusi įstatymo
projektą parengti Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijoms.
Pilietybės klausimus turi spręsti tauta, o ne dvi partijos
<6> 2007-08-29 A. Zuoko
blogas
http://www.zuokas.lt/2007/08/29/pilietybes_klausimus_turi_spresti_tauta_o_ne_dvi_partijos
Naujo politinio sezono pradžia bus pradėta senų problemų sprendimu, ir bene svarbiausia iš jų – Lietuvos pilietybės klausimas. Jau nebe vienerius metus trunkantys ginčai tarp interesų grupių, politikų ir institucijų kol kas nedavė jokių rezultatų, išskyrus pačius ginčus ir dar vieną progą populistiniams pareiškimams.
Aš ir mano partijos kolegos nuosekliai gynėme lietuvių teisę turėti savo šalies pilietybę, gynė teisę išsaugoti savo šalies pilietybę ir tiems, kurie dėl tam tiktų gyvenimo aplinkybių turėjo jos atsisakyti. Tačiau esame ir už tai, kad pilietybės klausimai būtų sprendžiami taip, kaip to reikalauja pagrindinis šalies įstatymas ir nepritars tam, kad šie klausimai būtų sprendžiami partiniams susitarimais.
Man nesuvokiami ir nepateisinami yra solidžių partijų lyderių mėginimai tarpusavio susitarimas apeiti ne tik Konstitucinį teismą, bet ir jo ginamas Konstitucijos nuostatas. Priminsiu, kad Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio nuomone, pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintą tik vienos pilietybės nuostatą su retomis išimtimis galima pakeisti nebent referendumu. Politikams bei Lietuvos pilietybę norintiems išsaugoti mūsų tautiečiams toks aiškinimas gali nepatikti, bet tokia yra tikrovė, ir su ja privalome skaitytis.
Man keista, kad konservatorių lyderis Andrius Kubilius nevengia netgi viešų žodinių išpuolių prieš Konstitucinio teismo pirmininką, nemanau, kad tokios rimtos partijos pirmininkas nesuvoktų, kad taip jis griauna pasitikėjimą viena svarbiausių mūsų valstybės institucijų, ne tik E. Kūriu.
Negaliu pateisinti ir to, kad konservatoriai visomis išgalėmis bando išvengti referendumo, kurio metu Lietuvos piliečiai išsakytų savo poziciją dėl Lietuvos pilietybės, neabejoju, kad dauguma Lietuvos žmonių sutiktų su dvigubos pilietybės principu. Kad referendume galėtų dalyvauti balso teisę turintys žmonės čia, Lietuvoje, ir toli nuo jos, būtina kuo greičiau sutvarkyti elektroninio balsavimo sistemą ir nuostatus.
Ir būtent šiems dviems dideliems darbams – referendumo rengimui ir elektroninio balsavimo įvedimui – turėtų susitelkti visos partijos visuomeninės organizacijos ir interesų grupės.
Mane asmeniškai žeidžia konservatorių lyderių išvedžiojimai, esą žmonės
nedalyvaus referendume, ir dvigubos pilietybės klausimas liks neišspręstas.
Kodėl demonstruojamas toks nepasitikėjimas ir net nepagarba rinkėjams ? Šis
klausimas aktualus visiems mums, nes kone kiekvienas mūsų turime šeimos
narių, giminių ar artimųjų, kurie šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, bet nori
išsaugoti pilietines sąsajas su savo kraštu. Todėl esu tikras, kad šis
referendumas įvyktų, ir būtų sėkmingas.
Keistai elgiasi ir premjeras, kuris vardan nuolat nestabiliai stabilios
Vyriausybės linkęs pritarti konservatorių siūlymams, nors jie ir
prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Todėl siūlau ruoštis referendumui, suvienyti partijų pastangas ir pradėti viešą diskusiją, kodėl mūsų nedidelei šaliai reikia Konstitucijos pataisos dėl pilietybės, įtraukti į aktyvų dalyvavimą bei balsavimą referendume ir mūsų tautiečius, kurie šiuo metu dirba bei gyvena užsienyje. Pagaliau galima priimti referendumo įstatymo pataisas, kaip buvo tai padaryta per referendumą dėl pritarimo stojant į Europos Sąjungą, nustatant, kiek žmonių turi dalyvauti referendume, kad jis būtų laikomas įvykusiu. Bet spręsti šį klausimą turi visa Lietuva, o ne dvi partijos.
Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės įstatymo projektas
<7> 2007-08 Lenkijos lietuvių žurnalas `Aušra`
http://www.ausra.pl/0803/pranesimas.htm
2007 m. rugsėjį Vidaus reikalų ministerija pateikė parengtą Pilietybės įstatymo projektą. PLB valdyba spalio 11 d. išsakė savo poziciją. Vienareikšmiai pabrėžta, kad šis projektas neatitinka Konstitucinio Teismo pateikto Konstitucijos paaiškinimo (“raidės ir dvasios“).
Referendumo dėl dvigubos pilietybės projektas
<8> 2007-08 Lenkijos lietuvių žurnalas `Aušra`
http://www.ausra.pl/0803/pranesimas.htm
2007 m. rugsėjo 12 d. LR Seimo narys Artūras Paulauskas pateikė Seimui projektą Nutarimo dėl referendumo dėl dvigubos pilietybės paskelbimo, kuriame siūloma pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis būtų išdėstyta taip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“.
PLB valdyba nepritarė referendumo rengimui. Paaiškino, kad PLB neprašo dvigubos pilietybės be jokių apribojimų įteisinimo, o nori tik išsaugoti lietuvių kilmės žmonių prigimtinę teisę į LR pilietybę.
Sukurta Seimo pilietybės darbo grupė
<9> 2007-08 Lenkijos lietuvių žurnalas `Aušra`
http://www.ausra.pl/0803/pranesimas.htm
2007 m. spalio 17 d. Seime vyko diskusijos dėl pilietybės praradimo problemos, kuriose dalyvavo ir PLB valdybos pirmininkė. Tą pačią dieną Seimo valdyba priėmė sprendimą sukurti Seimo pilietybės darbo grupę, kuri pateiktų Seimui savo rekomendacijas iki kovo 1 d.
Sukurta Vyriausybės pilietybės darbo grupė
<10> 2007-08 Lenkijos lietuvių žurnalas `Aušra`
http://www.ausra.pl/0803/pranesimas.htm
2007 m. gruodžio 20 d. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas savo potvarkiu sudarė darbo grupę išnagrinėti LR pilietybės sampratą, atsižvelgiant į valstybės raidos tendencijas ir jos geopolitinę padėtį. Darbo grupės veikloje dalyvauti pakviesta PLB pirmininkė Regina Narušienė. Tačiau ji nebuvo informuota apie posėdžius ar pakviesta dalyvauti diskusijose ir svarstymuose. Todėl PLB pirmininkė pateikė atskirą valdybos poziciją pilietybės klausimu, kuri iš esmės skyrėsi nuo minėtos komisijos išvadų.
PLB informavo Ministrą Pirmininką, taip pat spaudą, kad šios darbo grupės pasiūlymas suteikti užsienio lietuviams „ypatingo ryšio su Lietuva“ statusą nėra priimtinas.
