Atspausdinta iš: http://www.litua.com/lt.php/zinynas/istorija
Lietuviško gyvenimo Amerikoje faktai
Pagrindiniai lietuviško gyvenimo Amerikoje
ivykiai, datos, faktai
Important Events, Dates, Facts from Lithuanian
Life in America
1492 m. - Kristupas Kolumbas atrado Ameriką.
1606 m. - Anglijos karaliui Jokūbui I davus leidimą
pirmieji trys laivai išplaukė
kolonizuoti ir eksplotuoti Ameriką ir
1607 m. pasiekė Virginją.
1620 m. - į Cape Cod, MA atplaukė anglų piligrimų laivas.
1659.VI. - į New York atvyksta 1-sis šio
miesto mokytojas ir
lietuvis profesorius Alexander Carolus Curtius
(lietuviškai - Aleksandras Karolis Kuršius), kuris 2 metus
rektoriavo
New Amsterdam (dabar New York) 1-je (lotynų kalbos) mokykloje.
1667 m. - New York iš olandų perėjo į anglų rankas.
1775 m. - į JAV atvyko
ir savanoriu tarnavo nepriklausomybės karuose kartu su
Dž. Vašingtonu (1776-1783) ir tapo didvyriu Tadas
Kosciuška.
1806.VI.28 jis savo ranka papildė JAV sudarytą testamentą -
"Native of Lithuania". Savo laiške gen. Niesielowski Tadas
Kosciuška rašė:
"Leiskite man sugrįžti į Lietuvą... Aš esu ne kas kita, kaip tik
lietuvis".
Tą patį pakartojo jis laiške carui Aleksandrui:
"Lietuvis esu ir man rūpi mano Tėvynės (Lietuvos) ateitis".
1792 m. - 1-as
JAV mokslus ėjęs kunigas Dimitras Augustinas Galicinas,
(Batltimore, MD seminarija, 1795 m. išventintas) Gedimino giminės
kunigaikštis, jo antkapį Loretto, PA puošia herbas su Lietuvos Vyčiu.
1688 m. - laikoma lietuvių
emigracijos Amerikon pradžia.
1-as šaltinis: Simono Daukanto "Būdas senovės lietuvių"
---------------
1861 m. - panaikinus baudžiavą Lietuvoje lietuviai
pradėjo masiškai vykti į JAV.
1866 m. - į New York atvyksta 1-as lietuvis
kunigas, vienuolis marijonas Andrius
Strupinskas (St.Raymond parapija) ir prančiškonas Augustinas Zaicas (Zeytz)
1868 m. - bėgdami nuo caro kariuomenės ir po 1867/68 m. bado daug lietuvių atvyko į JAV
1869 m. - 1-ji lietuviai atvyksta į
Pennsylvania anglių kasyklas: Shamokin,
Shenandoah, Plymouth miestelius.
1871 m. - Shamokin, PA įsteigiama 1-ji
lenkiškai-lietuviška Šv. Vaitiekaus
(St. Adalbert) draugija (draugystė).
1871 m. - Shenandoah. PA įkuriama 1-ji (mišri su lenkais) Šv. Stanislovo bažnyčia.
1872 m. - Shenandoah miestelyje (PA)
lietuviai surenka ~ $ 700 aukų ir N. Jardin
gatvėje nuperka žemę ir tais pačiais metais pastato
(dalyvaujant lenkams)
1-ąją lietuvišką bažnyčią JAV, pavadindami ją
Šv. Kazimiero vardu.
1873–74 m. - Pennsylvania (PA) valstijos
Shamokin (Šamokino) miestelyje
Mykolas Tvarauskas įsteigia 1-ją lietuvišką spaustuvę.
1874.IV.30 - Shenandoah (Šenande) pasirodė
1-as lietuviškas spausdintas žodis
giesmė “Wieszpaties sawo szaukiuosi”. Ši “Giesmė” buvo
perspaudinta iš
“Kantičkų” knygų. Perspausdintojais galėjo būti kun. A. Strupinskas arba
vienuolis A. Zeytzas (Zaicas).
1875 m. - Mykolas Tvarauskas Šamokino
(Shamokin) miestelyje parengia ir išleidžia
1-ąją lietuvišką knygą Amerikoje - 159 psl.
žodyną
"Tlumoczius arba Slownikas Angielckaj - Lietuwyszkas ir
Lietuwyszkaj –
Angielckas. Dėl Grejto ir Langwo Iszmokimo Sznekos Angielckos"
Su uwogomys ir apraszimu kozno zodzio kajp rejk isztart.
Sudetas per Mikola Twaraucka (Izdawymas Pyrmas)
1877 m. - Shenandoah įsteigiama 1-ji grynai lietuviška Šv. Jurgio pašalpinė draugija.
1879.VIII.16 - M.Tvarauskas išleidžia
1-ąjį Amerikos lietuvių laikraštį
“Gazieta lietuwiszka”, Spėjama, kad jo tiražas buvo 200 - 250
egzempliorių, iš jų
132 prenumeratoriai. 1-sis lietuviškas laikraštis
"Aušra"
Lietuvoje išėjo tik 1883 m. kovo mėn.
1884.X. 25 - pradėjo eiti antras Amerikos lietuvių
laikraštis “Unija”
“Unija” pirmoji lietuvių visuomenėje prakalbo apie
Lietuvos
nepriklausomybę ir jos valstybingumą: Lietuva atgimsianti tada,
kai “įsigaus stipri
Lietuviszka dvasė lietuwiszkoje gimtinėje”.
1885 m. - Shenandoah, PA įsteigta Šv. Juozapo
blaivininkų daugija,
kuri suorganizuoja 1-jį JAV lietuvių dūdų orkestrą.
1884 m. - į JAV atvyko aušrininkas Jonas Šliūpas, pabėgęs iš Lietuvos į Prūsija, o iš
ten valdžios ištremtas ir JAV tapęs
vienu iš tautiškojo lietuvių judėjimo vadų
1885 m. - Jono Šliūpo rūpesčiu įkuriama 1-oji apjungianti
organizacija:
"Susivienijimas Visų Lietuvninkų
Amerikoje".
1886.IV.17 - New York lietuvių kunigų pastangomis įkurtas
"Lietuvių Rymo Katalikų
Susivienijimas Amerikoje" (LRKSA).
1889 m. - ėjo 3 lietuviški laikraščiai: Vienybė
Lietuvninkų, Saulė ir Lietuviškas balsas
Veikė 4 grynai lietuviškos parapijos:
Brooklyn, NY; Mahanoy City, PA;
Pittston, PA ir Baltimore, MD.
1889.VIII. - į JAV atvyksta kun. Aleksandras Burba,
kuris su J. Šliūpu buvo pagrindiniai
tautiškumo žadintojai ir organizatoriai.
1889.XII.30 - Plymouth 1-as lietuviškas vaidinimas:
"Vienybė Lietuvninkų" redaktoriaus Antano
Turskio 4 dalių komedija.
1889 m. - JAV statistika pradėjo skaičiuoti
atvykstančius pagal tautybę.
Iki tol - kilmės kraštas.
1890.10.27 - Plymouth atidaryta pastatyta (kun. A.Burbai
vadovaujant)
1-ji grynai lietuviška Šv.
Kazimiero bažnyčia.
18?? m. - <>, PA prie <> parapijos atidaryta 1-ji? lietuviška mokykla.
1894 m. - lietuviai Amerikoje jau turi 15 savo bažnyčių,
eina 5 lietuvių laikraščiai:
"Vienybė Lietuvninkų", "Lietuva", "Saulė",
"Garsas" ir "Naujoji Gadynė".
1894 m. - įsteigta Ivinskio Draugija, kurios tikslas rūpintis,
kad
1900 m. Pasaulinėje Paryžiaus Parodoje
būtų Lietuvių skyrius.
1895 m. - Shenandoah, PA miesto burmistru
(major) išrenkamas lietuvis advokatas
Adolfas Taboras
1896 m. - įsteigta "Tėvynės Myletojų Draugystė",
kurios tikslas leisti lietuvišką
literatūrą (išleido ~ 50 veikalų).
1897 m. - Amerikoje jau yra 40 lietuvių parapijų suorganizuotų ir įsteigtų lietuvių reikalais
1897 m. - JAV lietuviai suaukoja 275 dol. lietuvių spaustuvės Prusijoje įrengimui.
1899 m. - iki šių metų į JAV atvyko ~ 200,000 lietuvių.
----------------
1901 m. - nuo "Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimas
Amerikoje"
atsiskyrė "Susivienijimas Lietuvių Amerikoje".
1902 m. - "Lietuvių Amerikoje" ir 1907 m. "Lietuvių Romos
Katalikų Amerikoje"
susivienijimai įsteigė "Tautos Fondą", į kurį kiekvienas narys
mokėjo
po 5 centus per metus tautos reikalams.
1875-1904 m. - kai
Lietuvoje galiojo lietuvių kalbos draudimas,
JAV buvo išleistos 553
lietuviškos knygos.
Iš jų - 470 knygų, kurios sudarė 55,000
puslapių,
474,200 egzempliorių tiražu buvo
išspausdintos JAV.
1905-1914 m. - kasmet į JAV persikeldavo ~25,000 gyventojų iš Lietuvos.
1906.IV.17 - Wilkes-Barre, PA Amerikos Lietuvių Katalikų
kongrese
įsteigta "Amerikos Lietuvių Romos
Katalikų Federacija" (ALRKF).
Kongresai: II - 1907.??. Scranton, PA; III -
1913.VI.25-26 Pittsburgh, PA
IV-1914.IX.23-25 Chicago, IL
1906 m. - Pirmąkart skaitančioji Amerikos visuomenė
sužinojo apie lietuvius:
išleistas Uptono Sinclairo romanas „Džiunglės“,
kur vaizduojamas tragiškas lietuvių šeimos likimas,
su kraupiais darbo Čikagos skerdyklose vaizdais.
Ši knyga pastūmėjo Amerikos valdžią priimti maisto priežiūros
įstatymus
ir uždaryti kai kurias skerdyklas. Šis romanas
laikomas efektingiausia
propagandine JAV literatūros knyga po „Dėdės Tomo trobelės“.
1907 m. - JAV buvo 41 lietuviška parapija.
1909.V.5 - New York įsteigta "Kunigų Sąjunga",
kuri 1920 m. pervadinta
"Lietuvių Romos Katalikų Kunigų Vienybė Amerikoje" (LRKKVA).
1910.III.17 - Brooklyn (NY) įvyko 1-as JAV lietuvių
laikraštininkų suvažiavimas.
Įsteigta "Lietuvių spaudos draugija" (LSD).
Jos pirnininku išrinktas A. Olševskis
1910.V.27 - Philadelphia (PA) įsteigta "Lietuvių Dailės Draugija Amerikoje" (LDDA)
1910 m. - prieš prasidedant JAV visuotiniam surašymui, lietuvių
delegacija
apsilankė pas prezidentą ir pasiekė, kad
prezidento įsakymu
buvo įvesta lietuvių rubrika "lietuvių
tautybė".
1910 m. - užregistruota JAV lietuvių 207,823 (140,963 - gimę svetur, 66,858 - gimę JAV)
1911 m. - įsteigta "Amerikos Lietuvių Romos Katalikių
Vargoninkų Sąjunga"
(ALRKVS) /American Guild of Organists/.
1911 m. - "Saulės" draugijos atstovai kun. K.Alšauskas ir kun.
J.Tumas atvykę į JAV,
surinko $ 19,000 iš kurių
Kaune buvo pastatyti "Saulės" rūmai",
kurie tapo tautiškojo švietimo židiniu.
1911 m. - Paryžiuje buvo įsteigtas Lietuvių Informacijos
Biuras,
kuris buvo išlaikomas JAV lietuvių pinigais
1915 m. šis biuras perkeltas į Šveicariją.
1913.IV.24 - Lawrence, Massachusetts valstija įsteigta
"Lietuvos Vyčiai"
(Amerikos Lietuvių Romos Katalikų) jaunimo
organizacija.
1913 m. - į JAV atvykę dr.
J.Basanavičius ir M.Yčas surinko
~ $ 25,000 tautos namams Vilniuje
statyti.
1914.II.19 - išėjo 1-sis JAV lietuvių dienraštis "Naujienos"
1914.IX.21-22 - Chicago įvyko 1-sis JAV lietuvių Seimas.
1914.XI.17 - Chicago įsteigta "Amerikos Lietuvių Romos Katalikių Moterų Sąjunga" (ALRKMS).
1915 m. - JAV buvo 95 lietuviškos parapijos.
1916 m. - popiežius paskelbė "lietuvių dienos" rinkliavą.
1917-1918 m. - prieš 1-jį pasaulinį karą iš JAV sugrįždavo ~ 20% lietuvių išeivių.
1918.III.13-14 - New York "Madison Square Garden" sušauktas
3-sis Lietuvių
Seimas (dalyvavo 1,101 lietuviškų organizacijų
atstovas). Jame
pareikalauta, kad JAV vyriausybė pripažintų
Lietuvai
nepriklausomybę.
1918.VII.4 - Amerikos lietuvių demonstracija New York,
į kurią susirinko >
10,000 lietuvių. Laikraštis "New York Times po to aprašinėjo
net keletą dienų
1919.I.1 - Chicago lietuviai suorganizavo demontraciją prieš lenkų kariuomenės
veržimasį į
Vilnių, kur dalyvavo > 20,000 žm.
1919.III.18 - New York visos lietuviškos organizacijos susitarė
dirbti vieningai ir
paskyrė $ 60,000 propagandos už Lietuvos
nepriklausomybės
pripažinimą JAV vedimui.
1919.IV.23 - New York "Madison Square Garden" lietuviai
surengė demonstraciją ir paradą, kur
dalyvavo > 10,000 žm.
1919.VI.9 - Chicago sušauktas visų lietuvių
suvažiavimas, kur dalyvavo > 4,000
atstovų (atsovaujantis
20,000 asmenų organizacijoms). Čia JAV lietuviai
Nepriklausomai Lietuvai padovanojo "Lietuvos
Laisvės Varpą", kuris po to
keliavo po įvairias JAV lietuvių
vietas ir buvo renkamos lėšos Lietuvai:
už $ 5 varpas suskambėdavo 1 kartą, už $ 10 -
2 kartus.
1919 m. - įsteigtas Amerikos Lietuvių Muzikų ir Chorų
Susivienijimas, vėliau
pervadintu į "Amerikos Lietuvių Romos
Katalikų Parapijų Chorų Sąjunga".
1919 m. - JAV veikė 30 lietuvių mokyklų.
1919-1921 m. - po 1-jo Pasaulinio karo į Lietuvą iš JAV grįžo ~ 20,000 išeivių.
1919 m. - amerikiečiai lietuviai JAV nupirko Lietuvos paskolų lakštų už $ 1,800,000
1920 m. - JAV gyventojų surašyme
pradėta registruoti
Lietuvoje gimusieji gyventojai.
Rasta 135,068 asmenys.
1921.V.31 - JAV prezidentui buvo įteiktos 138 knygos, kur buvo
1,000,000 parašų,
prašant pripažinti Lietuva "de jure"
1922.VI.31 - sąjungininkų "Ambasadorių konferencija" nutarė pripažinti Lietuvą "de jure"
1922.VII.28 - JAV prezidentas Waren H. Hardingas paskelbė, kad
JAV pripažino
Lietuvą "de jure". LR užsienio ministrui prof. V. Jugučiui tą
dieną apie
tai praešus Seime, Lietuvoje, Kaune prie JAV konsulato
spontaniškai
įvyko demontracija, kur dalyvavo ~ 20,000 žmonių.
1924 m. - kun. Mykolui Krušui (Kruszas) 1-jam iš Amerikos lietuvių kunigų buvo
suteiktas prelato
(monsignor) vardas.
1925 m. - JAV buvo 120 lietuviškų parapijų.
1926 m. - arkivyskupas Jurgis Matulaitis 2-ą kartą atvyksta į
JAV. Jis Chicago
dalyvauja pasauliniame Eucharistiniame kongres ir aplanko daugelį lietuviškų parapijų
1930 m. - Chicago įsikūrė "Amerikos Lietuvių Darbininkų Susivienijimas" (ALDS)
1930 m. - suruošta 1-ji "Amerikos Lietuvių Ekonominio Centro"
(ALEC) konferencija.
1933, 1939 ir 1950 m. "Nacional Council of
Lithuanian American
Chambers of Commerce" organizavo kitas konferencijas. ALEC įkūrė
"Lietuvių Vaizbos Butai" (arba Prekybos Rūmai) įvairiose JAV miestuose.
1932 m. - vienuolės Šv..Kazimiero seserys pradėjo mokyti moksleives tautinių šokių.
1933 m. - Chicago ir Brooklyn, NY įkurtos lietuviškų tautinių šokių grupės.
1933.VII.15 - iš Floyd Bennet Field oro uosto, Brooklyn, NY
1-jam transatlantiniam
skrydžiui pakilo Steponas Darius
ir Jonas Girėnas.
1935 m. - JAV buvo ~ 150 lietuviškų parapijų.
Jų pastatymui lietuviai surinko ~ $ 60, 000,
000.
1935 m. - JAV buvo ~ 2,000 įvairių lietuviškų
organizacijų,
kurios apjungė ~ 200,000 lietuvių.
1935 m. - JAV veikė 72 lietuvių mokyklos.
1940.X.15 - įsteigta "Amerikos Lietuvių Taryba" (ALT).
1944.IV.1 - įsteigtas "Bendrasis Amerikos Lietuvių Fondas" (BALF).
1948.6.25 - JAV prezidentas Truman pasirašė JAV kongreso
priimtą
"Displaced Persons Act" įstatymą, pagal kurį
JAV
įsileido apie 300,000 asmenų. Apie 10% jų
buvo iš Lietuvos.
1949-51 m.- į JAV atvyko (pagrindinai iš Vokietijos) ~ 30,000 lietuvių tremtinių.
1950 m.- įsteigta "Lietuvių Profesorių Draugija Amerikoje" (LPDA).
1950 m. - įsteigta "Čikagos Aukštesnioji Lituanistinė
Mokykla"
1899-1951 m. - į JAV atvyko 289,492 lietuviai.
1951.II.24 - įsteigta "Amerikos Lietuvių Inžinierių ir
Architektų Sąjunga"
(ALIAS), New York įvyko jos 1-as
suvažiavimas.
1951.VIII.18 - įkurta "JAV Lietuvių Bendruomenė", priimtas JAV LB Statutas.
1952.II.14 - inkorporuota "JAV Lietuvių Bendruomenė" Connecticut valstijoje.
1955.V.1 - išrenkama 1-ji "Lietuvių Bendruomenės" (LB)
Taryba.
Krašto valdybos pirmininkas Stasys Barzdukas.
1956.IV.26 - Chicago įkurta "Amerikos Lietuvių Dailininkų Sąjunga" (ALDS).
1956.VII.1 - Chicago organizuotas 1-sis Kultūros
Kongresas ir
1-ji "Dainų Šventė" (2-ji:
1961.VII.2; 3-1966.VII.3; 4-1971.VII.4;
5-1978.VII.2; 6-~)
1957.VI.30 - Chicago įvyko 1-ji "Tautinių Šokių šventė"
1957 m. - JAV buvo 123 lietuviškos Romos Katalikų parapijos.
1957 m. - įsteigtas "Lietuvių tautinių Šokių Institutas", skirtas tautinių šokių puoselėjimui
1958.IX.27 - įsteigtas "Pedagoginis Lituanistikos institutas"
1961.III.19 - Chicago įkurtas "Lietuvių Fondas" (LF).
1968.XI.27-XII.1 - Chicago įvyko
1-as lietuviško Teatro Fetivalis
(2-sis: 1971.XI.25-28; 3 -
1974.XI.27-XII.1; 4 - 1977.V.20-29,
Toronte; 5 - 1980.XI.26-30; ....).
1969.XI.26-30 - Chicago įvyko 1-as "Mokslo ir Kūrybos
Simpoziumas".
Organizatoriai: JAV Krašto valdybos p-kas Bronius Nainys; Mokslinės
dalies - Algirdas Avižienis
ir Arvydas Kliorė (2-as: 1973.XI.21-25,
Chicago; 3 - 1977.XI.24-27, Chicago; 4 - 1981.XI.25-29,
Chicago
1973.XII.30 - Cleveland, OH įvyko 1-as Šiaurės Amerikos
lietuvių jaunimo
suvažiavimas, kur buvo įkurta "JAV Lietuvių Jaunimo
Sąjunga" (JAVLJS)
1981.I.1 - New York, Brooklyn uždaryta Angelų Karalienės lietuvių parapija.